Prekių krepšelyje nėra.

Iš viso: 0,00 €

Geriausia apsauga nuo alergenų

2019-10-01  |  Namus valome lengvai ir greitai!

Augindami vaikus neišvengsite temos apie alergiją. Tai klastinga liga, kuri gali būti staigi ir uždelsta.
Šeima susilaukė alergiško kūdikio, kokie tolesni žingsniai?
Kraujo tyrimas. Paprasčiausias kraujo tyrimas šeimos gydytojui gali signalizuoti apie vaiko polinkį sirgti alergija.


Anamnezė. Pigus, bet be galo informatyvus tyrimas – anamnezė (paciento apklausa). Ypač daug informacijos apie vaiką gali suteikti mama, stebinti jį visą parą.


Imunoglobulino E tyrimas. Toliau laukia tyrimas dėl alergijos – ištirti imunoglobulino E kiekį kraujyje. Jei imunoglobulino E rodiklis padidėjęs, vadinasi, yra greito tipo alerginių reakcijų tikimybė.


Tyrimas alergenų paletėmis. Tuomet jau galima vaiką tirti toliau ir atlikti kraujo tyrimą paletėmis (tai tyrimas iš kraujo). Palečių dabar yra tikrai daug ir įvairių, nuo įkvepiamų alergenų iki galybės maisto produktų. Kadaise šis tyrimas buvo retas ir brangus, dabar – prieinamas, atliekamas beveik kiekvienoje laboratorijoje.

Odos jautrumo tyrimas (ant rankos užlašinamas lašas alergeno ir toje vietoje įduriama vienkartine adatėle). Gali būti atliktas tik specializuotuose alergologijos centruose, kur sudarytos stacionarinės sąlygos suteikti pagalbą ištikus anafilaksiniam šokui. Tyrimas senas, klasikinis, patikimas – reakciją gali pamatyti pats žmogus. Bet vaikui toks tyrimas nemalonus. Tyrimas paletėmis kur kas lengvesnis, o ir daug platesnis bei išsamesnis. Juk paletėse gali būti tiriama labai daug alergenų.

Maisto netoleravimo tyrimas. Jei anksčiau minėti tyrimai nedavė atsakymo, kodėl vaikas blogai jaučiasi, jį beria, siūloma atlikti maisto netoleravimo tyrimą, siekiant išsiaiškinti nemalonius simptomus sukeliančius maisto produktus.

Kitų ligų atmetimas. Ne tik alergija sukelia jai būdingus simptomus. Pavyzdžiui, su alergija painiojama liga celiakija (kai organizmas neskaido įvairių grūdų turinčių glitimo). Liga ištiriama nesunkiai, ją parodo kraujo tyrimas, o sprendimas – atsisakyti glitimo turinčių produktų.


Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi alergiškam vaikui.


Kaip įrengti

  • Vaikučiui reikėtų skirti atskirą kambarį arba sutvarkyti tą kambarį, kuriame jis praleis didžiąją laiko dalį:
  • Iš kambario reikėtų išnešti kilimus, kambarines gėles, visus daiktus, kurie nėra reikalingi ar gali kaupti dulkes.
  • Visas mielas smulkmenėles geriau išnešti į kitą kambarį ar laikyti už stiklo.
  • Gėlių reikėtų atsisakyti ne tik todėl, kad jos gali skleisti aštrų kvapą ir kaupia dulkes. Svarbiausia, kad ant vazono žemės neretai veisiasi pelėsinis grybelis.
  • Jei labai norite kilimėlio prie lovos, geriau rinktis pintą demblį ar trumpo plauko sintetinį kilimą, kad mažiau kauptųsi dulkės ir kad būtų galima kokybiškai jį išvalyti.
  • Ant langų geriau kabinti paprastas užuolaidas, kurias galima nuimti ir kartą per mėnesį išskalbti, arba žaliuzes, įmontuotas į langą. Galimos ir ritininės užuolaidos ar kiti dangalai, jei juos galima dažnai valyti.
  • Knygas reikėtų laikyti uždarose lentynose, o senas, antikvarines knygas išvis išnešti.
  • Jei kambaryje drėksta sienos ar įsiveisęs pelėsinis grybelis, prieš parsivežant naujagimį iš ligoninės reikėtų padaryti remontą ir stengtis cheminėmis priemonėmis grybelį išnaikinti.

Kaip valyti

  • Kambarį reikėtų bent kartą per dieną išvalyti drėgna šluoste.
  • Dulkes nuo paviršių reikia valyti drėgna šluoste du kartus per dieną.
  • Jei kilimų negalima išnešti, juos reikėtų siurbti siurbliais, kuriuose filtras – vanduo. Drėgnas valymo būdas yra pats geriausias, auginant likus, nebūtinai alergiškus, – juk maži vaikai daugiausia laiko praleidžia
    ant grindų. Valymo pramonė juda į priekį, jau galite įsigyti oro valytuvų, kurie be chemikalų panaikina 99,99 proc. bakterijų ir mikrobų.
  • Naudokite mažiau buitinės chemijos. Daug aštrių kvapų namuose skleidžia valikliai ir šveitikliai. Jei namuose yra mažų vaikų, higienistai pataria kur įmanoma išsiversti be buitinės chemijos, valymui naudoti tik karštą vandenį. Išimtis – sanitariniai mazgai: tualetas, virtuvės kriauklė.
    Čia priemonės reikalingos ne tik valyti, bet ir mikrobams dezinfekuoti.

Venkite... naujumo


Kadangi vaikai yra jautriausi teršalams ir dirgikliams, jų kambariuose reikėtų vengti sintetinių kiliminių dangų bei naujų sintetinių baldų. Ką tik nupirkti šie daiktai skleidžia gana aštrų „naujumo“ kvapą. Iš tiesų kvapą sukelia lakūs formaldehidų junginiai, pavojingi žmogaus sveikatai. Natūralios vilnos kilimai ir mediniai baldai formaldehidų į aplinką beveik neskleidžia.
Jeigu vaiko kambariui vis dėlto pirkote sintetinių daiktų, ilgai ir dažnai vėdinkite kambarį, kol nebesijaus „naujumo“ kvapo. Ore esantys formaldehidai gali graužti akis, dirginti nosį. Ilgesnį laiką kvėpuojant formaldehidais užterštu oru, silpnėja žmogaus imuninė sistema. Jis pasidaro neatsparus ligoms. Į organizmą patekę teršalai sukelia įvairiausių kvėpavimo sistemos ligų – nuo užsitęsusios slogos, kosulio iki bronchitų, astmos.


Ką daryti su žaislais


Alergiško vaiko kambaryje turėtų būti kuo mažiau minkštų žaislų, o jei mažylis be jų negali, tuomet minkštus žaislus reikėtų kas savaitę–dvi išskalbti skalbimo mašinoje. Geriausia rinktis žaislus, kuriuos galima plauti ar drėgnai valyti. Knygutes reikėtų laikyti uždengtas dėžėje ar už stiklo, nes dažnai alergiją sukelia knygų dulkės.
Kaip išsirinkti patalynę
Perkant pagalvę ir antklodę pirmenybę reikėtų teikti toms, kurias galima išskalbti. Visiškai netinka vatinės, pūkinės, plunksninės, o ypač gautos kaip palikimas iš kitų vaikų. Geriausiai rinktis sinteponines, vilnones (jei vaikas nealergiškas vilnai). Kalbant apie čiužinuką, netinka vatinis, iš šieno, geriau rinktis kokoso plaušo, grikių lukštų, poroloninį ar lateksinį. Patalynės užvalkalai turėtų būti medvilniniai, šviesios spalvos. Antklodę, pagalvę reikėtų bent kartą per mėnesį išskalbti, čiužinuką lauke išpurtyti, žiemą palaikyti šaltyje, o vasarą – saulės atokaitoje apie 6 valandas. Čiužinuko ar patalynės negalima dulkinti namie, nes visos dulkės, erkutės ir jų ekskrementai liks kambaryje. Jei vaikas alergiškas, vykdamas į kitą vietą, jis kartu turėtų vežtis ir savo pagalvę bei antklodę.


Naminiai gyvūnėliai ir alergiškas vaikas


Dažniausiai išsivysto alergija katės plaukui, bet alergiją sukelti gali ir šuo, ir jūrų kiaulytės, ir žiurkėnai, ir paukščiai (tiksliau – jų epitelio ląstelės). Net laikant namuose akvariumą, alergiją sukelia ne žuvytės, bet jų maistelis, kurio patenka į aplinką. Alergiją gali sukelti ir tarakonų paliekamos išmatos. Kartais alergija gyvūnams nustatoma tik atlikus tyrimus, nors atrodo, kad jie nieko blogo nedaro.
Jei laikote gyvūną ir gimsta vaikelis, tai pasistenkite neleisti gyvūnui būti tame pačiame kambaryje, kur miega vaikas, dažniau valykite namus. Jei pasireikš bent kokie alergijos požymiai, geriau atiduoti gyvūnėlį kitiems žmonėms. Jei namie gyvūnėlis, teks ilgiau ir dažniau vėdinti, mat net ir mažas gyvūnėlis sunaudoja gana daug oro ir blogina jo kokybę, į aplinką išmesdamas seiles, šlapimą, išmatas, kailio daleles. Net jei įėję į kambarį ir neužuodžiate specifinio gyvūnėlio kvapo, žinokite, kad kambario ore sklando didelė koncentracija cheminių medžiagų junginių, mikroorganizmų ir alergenų.
Jei nutarėte pirkti gyvūnėlį, atlikite mėginius (odos ar kraujo), ar vaikelis nėra alergiškas kokiam gyvūnėliui. Tačiau net jei mėginiai ir neigiami, įsijautrinti gali bėgant laikui, po mėnesio ar kelių, o tada išsiskirt su mylimu gyvūnėliu bus labai sunku.
Hipoalerginė aplinka turėtų būti ne vien vaiko kambaryje, bet ir visame bute ar name, ypač, jei vaikas alergiškas.

Konsultavo vaikų alergologė Audronė Giedraitienė ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytoja higienistė Asta Razmienė

Autorius: Mamos žurnalas 2019 Spalis

Komentuoti gali tik prisijungę lankytojai.

Spausti čia norint prisijungti.

« Back

Prekiniai ženklai